Žmogaus nosis - kvėpavimo ir jutimo organas

Pagrindinės nosies ertmės funkcijos:

– įkvėpto oro valymas, šildymas ir drėkinimas

– sugebėjimas užuosti.

Nosies plaukeliai ir nosies gleivinė kartu su lipnia gleivių plėvele padeda išvengti alergenų, patogenų ar pašalinių dalelių patekimo į plaučius.

Žmogaus oro kondicionierius

Kad mūsų plaučiams tiektų sudrėkintą kūno temperatūros orą, nosies gleivinė gali orą drėkinti dėl nosies gleivinės membranos ir sušildyti dėl nosies gleivinės paviršiumi tekančio kraujo šilumos.

Patenkančio oro transformacija – kūno išorėje, transformacija viduje per ryklę (simuliuota iliustracija greta).

Apsauginė funkcija

Nosis kaip filtras valo orą ir pašalina teršalus. Tokios dalelės kaip dulkės, virusai ar bakterijos nusėda nosies gleivėse. Užterštos gleivės nuryjamos, išpučiamos arba iškosėjamos lauk, o gleivinė pagamina šviežias gleives.

Šis procesas, kai įkvepiamas oras yra valomas ir filtruojamas nosies gleivinėje, vadinamas mukociliariniu klirensu. Mukociliarinio klirenso sistema yra dalis organizmo gynybinio mechanizmo, apsaugančio nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.

Uoslė

Nosyje esančios uoslės receptorių ląstelės geba jausti skirtingus skonius ir kvapus. Kvapas ir skonis kartu prisideda prie aromato pojūčio. Nosis gali atskirti šimtus medžiagų, netgi mažiausiais kiekiais.

Nosies užgulimas

Tai pablogėjęs kvėpavimas per nosį ar nosies pilnumo pojūtis dėl gleivinės uždegiminės infiltracijos, kraujagyslių išsiplėtimo, padidėjusios nosies sekrecijos ir gleivinės edemos.

Padidėjusi liaukų sekrecija ir sutirštėjęs sekretas padidina užgulimo pojūtį. Nosies užgulimas stipriai sumažina gyvenimo kokybę, sukeldamas :

– diskomfortą ir poreikį dažnai išsipūsti nosį;

– susilpnėjusius kvapo ir skonio pojūčius;

– nuovargį dienos metu;

– miego sutrikimus sukeliantį apsunkintą kvėpavimą ir pasikartojantį miego pertraukimą;

– susilpnėjusią koncentraciją ir sumažėjusį bendrą veiklumą.

Dažniausi klinikiniai sindromai, sukeliantys nosies užgulimą, yra:

– alerginis rinitas,

– vazomotorinis rinitas,

– lėtinis sinusitas,

– viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos (peršalimas),

– pooperaciniu laikotarpiu po nosies operacijos.

Kas yra sloga ir kaip ji atsiranda?

Sloga (rinitas) – tai  nosies ertmės gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeliamas virusų.

Slogai būdinga:

  • nosies užburkimas, dėl ko tampa sunku kvėpuoti;
  • išskyros iš nosies;
  • nosies niežulys;
  • čiaudulys.

Sloga gali būti:

  • infekcinė – sukelia virusai ar bakterijos
  • alerginė.

Infekcinį rinitą dažniausiai sukelia įvairių rūšių virusai. Šia slogos forma užsikrečiama oro lašeliniu būdu, t. y. virusams iš sergančiojo nosies (čiaudint, kosint ir kalbant) patekus į kito žmogaus kvėpavimo takus. Sergantis žmogus kosėdamas ar čiaudėdamas į aplinką paskleidžia virusų turinčio sekreto, kurį įkvepia sveikas žmogus. Užsikrėsti galima ir virusams į nosies ar burnos sritį patekus nuo rankų, jomis palietus patogenais užkrėstus paviršius. Todėl dažnas rankų plovimas ir didesnių žmonių grupių susibūrimų vengimas (autobusai, traukiniai, prekybos centrai, renginiai) labai svarbus infekcijų profilaktikai.

Ūminė sloga dažniausiai būna infekcinės kilmės ir tai viena pirmųjų gyvenimo ligų. Dažniausiai sloga būna sudedamoji ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos dalis.

Alerginis rinitas yra per didelės imuninės sistemos reakcijos į alergeną pasekmė. Jis gali būti sezoninis (simptomai pasireiškia tam tikru metų laiku, pvz., žydint įvairiems augalams) arba lėtinis (dėl kontakto su namų dulkių erkutėmis, pelėsiais ar gyvūnų plaukais ir kt.). Šienligės simptomai dažniausiai pasireiškia netrukus po sąlyčio su alergenu. Alergenas, sukeliantis slogą, dirgina nosies gleivinę, todėl organizmas reaguoja į tai čiaudėdamas ir kosėdamas. Juntamas nosies ir gerklės niežėjimas, sloga, akių junginės simptomai (akių deginimas, ašarojimas, paraudimas), ausų užgulimas.

Slogos stadijos

Ūminė sloga prasideda staiga – atsiranda sausumo, deginimo, perštėjimo, kutenimo jausmas nosyje, dažnai ir ryklėje, gerklėje, čiaudėjimas. Kartu atsiranda silpnumas, galvos skausmas. Kūno temperatūra dažniausiai būna normali arba nežymiai padidinta, vėliau ima krėsti šaltis, priklausomai nuo sukėlėjo (pvz. gripo atveju). Kvėpavimas per nosį sutrinka įvairiu laipsniu. Tai vadinama sausoji stadija, kuri trunka keletą valandų ar 1-2 paras.

Toliau prasideda serozinių išskyrų stadija. Iš nosies pradeda tekėti gausios vandeningos išskyros, vėliau gausėja gleivių, kurios dirgina odą ir gleivinę. Dėl to parausta ir patinsta nosies prieangio bei viršutinės lūpos oda. Prisideda ašarojimas, ūžimas ausyse.   

Gleivingų ir pūlingų išskyrų stadija prasideda 3-5-tą ligos dieną. Nosies išskyros tampa gleivingos ir pūlingos, iš pradžių pilkšvokos, po to gelsvos ir žalsvos.

Vėliau išskyrų mažėja, nyksta nosies gleivinės paburkimas, normalėja kvėpavimas pro nosį ir po 5-9 parų ūminis rinitas baigiasi. Kartais liga gali trukti tik 2-3 dienas, kartais trunka 3-4 savaites ir pereina į lėtinę formą.

Ką reikėtų žinoti renkantis medikamentus slogai gydyti?

Serozinių išskyrų fazėje, kai mes turime gausią sekreciją, bet gleivės nėra tirštos, o nosies užgulimas nėra labai stiprus, gelbsti intensyvus nosies plovimas jūros vandeniu, o iš medikamentų tinka priemonė, kuri sumažina nosies sekreciją.

Slogos fazėje, kai gleivės yra tirštos, nosis labai stipriai užgulta, jau reikia gleives skystinančių priemonių. Gleivės turi tapti skystesnės, kad jas būtų galima lengviau prasiplauti ir pašalinti. O medikamentų tinka priemonės, kurios mažina nosies paburkimą. Šioje fazėje galima naudoti nereceptinį vaistą Galanas nosies purškalą. Galanas 1 mg/50 mg/ml nosies purškalo (tirpalo) sudėtyje yra 2 veikliosios medžiagos. Ksilometazolinas sumažina nosies paburkimą ir ją atkemša, tad tampa lengviau kvėpuoti, o dekspantenolis skatina jautrios nosies gleivinės gijimą, drėkina nosies gleivinę ir taip apsaugo ją nuo išsausėjimo. Galanas nosies purškalo poveikis juntamas jau per kelias minutes, vaistas yra gerai toleruojamas gydymo metu.

Jeigu sloga gyja ir kvėpavimas tampa lengvesnis, bet gleivės vis dar tebėra tirštos, šioje fazėje vis dar svarbu gleives skystinti, plauti jūros vandeniu ir stengtis jas švelniai pašalinti, išsipūsti. Taip pat nepamiršti visų liaudiškų imunitetą stiprinančių priemonių.

Į slogą reikia žiūrėti kaip į rimtą ligą, nes negydant ar gydant aplaidžiai gresia pavojingos komplikacijos. Sloga turėtų praeiti maždaug per 1 savaitę laiko. Užsitęsus 10 dienų ar ilgiau, jau yra pirmas požymis, kad prasideda komplikacijos.

Dažniausia slogos komplikacija yra ūminis rinosinusitas – nosies ir prienosinių sinusų gleivinės uždegimas. Išsivysčius sinusitui išskyros iš nosies tampa pūlingos – gelsvos ar žalsvos spalvos. Kartu pasireiškia spaudimas ar skausmas veido srityje, uoslės susilpnėjimas, galimas karščiavimas.

Kreiptis į gydytoją būtina jeigu sloga užsitęsė ilgiau nei 10 dienų, karščiuojama, atsirado gelsvos – žalsvos spalvos išskyros iš nosies. Tai jau yra signalas, kad paprasta sloga komplikavosi bakterine infekcija ir jos gydymą turėtų peržiūrėti gydytojas.

Sinusitas - viena dažniausių slogos komplikacijų

Sakoma, kad gydoma sloga praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę. Deja, ne visada. Kartais sloga išsivysto į kur kas sudėtingesnę ligą, o neretai tampa lėtinė ir nuolat kartojasi atšalus orams ar pagavus skersvėjui. Tai – sinusitas. Jį atpažįstame iš ilgą laiką užgulusios nosies, gausių išskyrų ir atsiradusio spaudimo ar net skausmo kaktoje, skruostikauliuose.

Ligos pavadinimas susijęs su ertmėmis apie nosį veide, vadinamomis  sinusais  arba  ančiais. Dvi ertmės yra kaktoje virš antakių, dvi – iš abiejų pusių ties skruostikauliais ir dvi – abiejose nosies  pusėse,  o  dar  viena  –  už nosies. Kai šių ertmių gleivinėje prasideda  uždegimas,  susergame  sinusitu.  Kas  gi  ten  vyksta? Medikai  aiškina,  kad  peršalus pabrinkusi  nosies  gleivinė  uždaro  ančių  angas,  todėl  oras  iš sinusų  rezorbuojasi  į  kraują  ir sinusuose  susidaro  vakuumas. Tai  lemia  neigiamą  slėgį,  dėl  jo skystis  iš  gleivinės  kraujagyslių ima skverbtis į veido ertmes.

Sinusitas gali apimti vieną ertmę, bet gali išplisti ir  po  visas.  Kaip  atpažinti,  kad sloga  jau  komplikavosi  į  sinusitą? Paprasta  sloga  trunka  apie 5–7  dienas.  Jei  sloga  po  virusinės infekcijos užsitęsia, sergama ilgiau nei savaitę, savijauta prastėja, galima įtarti komplikaciją – sinusitą.

Sinusito simptomai:

  • užgulusi nosis,
  • pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį,
  • gausios išskyros iš  nosies  arba  į  nosiaryklę,
  • susilpnėjusi uoslė ar visiškas jos netekimas,
  • spaudimas ir  skausmas  veido   
  • apžiūrint yra užryklinis nosies  varvėjimas,  kartais net pūlingas sekretas teka į nosiaryklę,
  • karščiavimas- ne visada,
  • kosulys, balso užkimimas, gerklės peršėjimas- ne visada,
  • galvos skausmas, danties skausmas,
  • bendras nuovargis.

Jei ūminis sinusitas nebuvo tinkamai gydomas, jis gali tapti lėtiniu. Tokiu atveju minėtieji simptomai paūmėja atvėsus orams ir nesunkiai peršalus. Dažnai pasikartojantys sinusito epizodai ne tik pavojingi sveikatai, bet gali rimtai trukdyti gyvenimo kokybei. Lėtinis sinusitas įtariamas tuomet, kai būdingi simptomai tęsiasi ilgiau kaip 12 savaičių. Jis gali išsivystyti ne tik dėl netinkamai gydyto ūminio sinusito, bet ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, asmens gyvenimo būdo, nosies anatomijos, lėtinių ligų, imuniteto būklės ir t.t. Kartais nežinoma, kodėl vieni asmenys sinusitu serga dažniau, o kiti – žymiai rečiau.

Sergantiems sinusitu gali pasireikšti įvairios komplikacijos, kurios nėra dažnos, tačiau labai sunkios. Infekcija iš sinusų gali pateikti į akiduobę ar kaukolės ertmę. Akiduobės uždegimo metu patinsta ir sunkiai atsimerkia viršutiniai akių vokai, akies judesiai tampa riboti, gali atsirasti dvejinimasis ir sutrikti regėjimas, susiformuoti pūliniai. Infekcijai plintant toliau gali prasidėti galvos smegenų ir jų dangalų uždegimas. Tuomet atsiranda galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimas, traukuliai, galimas galvos nervų paralyžius. Taip pat infekcija gali plisti ir į apatinius kvėpavimo takus ir pasireikšti bronchitu ar sunkesne komplikacija – pneumonija.

Kaip gydomas sinusitas?

Lengvos eigos sinusitą galima mėginti gydyti namuose. Svarbiausia stengtis, kad sumažėtų nosies užgulimas, palengvėtų kvėpavimas ir lengviau ištekėtų išskyros. Puikiai tiks šilti skysčiai, ypatingai daug eterinių aliejų turinčios žolelių arbatos – ramunėlės, melisos, pipirmėtės, čiobreliai ir t.t. Pravers ir į nosį purškiami gleivinės paburkimą mažinantys preparatai (jūros vanduo, dekongestantai, nosies plovimo procedūros, inhaliacijos). Norint sumažinti nosies ančių gleivinės paburkimą, galima vartoti Galanas 1mg/50mg/ml nosies purškalą. Jis sutrauks nosies ir sinusų gleivinės kraujagysles ir taip sumažins gleivinės paburkimą. Poveikis prasideda per 5-10 minučių ir pasireiškia kvėpavimo pro nosį palengvėjimu dėl gleivinės paburkimo sumažėjimo ir lengvesnio sekreto nutekėjimo. Sudėtyje esantis dekspantenolis drėkins gleivinės epitelį ir paskatins pažeisto epitelio gijimą. Galanas, sumažindamas gleivinės paburkimą ir gerindamas sekreto nutekėjimą, gali sumažinti spaudimą veido srityje ir nosies ančių skausmą. Lengvinant kitus simptomus, gali būti veiksmingos buitinės priemonės. Lengvo sinusito atveju galima vartoti nereceptinius, skausmą malšinančius vaistus, pavyzdžiui, paracetamolį ar ibuprofeną – galvos ir veido skausmui malšinti, karščiavimui mažinti. Kai kurie duomenys rodo, kad būklę palengvinti galima karštais kompresais nosies ančių srityje ir geriant daug vandens, dėl ko skystėja gleivės ir greičiau pasveikstama. Esant sunkesnei sinusito eigai būtina kreiptis į gydytoją. Jis, nustatęs priežastį, skirs gydymą, kuris ne visuomet paremtas antibiotikų vartojimu, mat kalta gali būti ir alergija, ir polipai, ir nosies anatomija, ir netgi danties pūlinys.

Galanas 1mg/50 mg/ml nosies purškalas (tirpalas).
Nereceptinis vaistinis preparatas.
Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt.